Tango, tango, tango. Šokis, aistra, Argentina ir Buenos Airės. Dar, žinoma, Al Pacino ir jo aklasis tango skambant kultiniam „Por una Cabeza“. Vieniems tai – gyvenimo būdas, kitiems – kažkas tolimo ir dar neatrasto. Kai kam matytas, girdėtas, o kai kam jau ir patirtas. Tiesa, kuo daugiau jį patiri, tuo labiau jis atrodo nepažintas.

Tačiau trumpai tariant – tango yra šokis. Vieni nori šokti, kiti – ne. Tie, kurie dvejoja, klausia: „O kam man tie šokiai? Kam man to reikia?“

Galima šokti, bet galima ir nešokti. Tačiau ką iš tiesų mums gali duoti šokis – ir konkrečiai tango?

Šis tekstas skirtas visiems, bet ypač tiems, kurie tango žingsnio dar nežengė.

Pažvelkime į šį šokį per mokslinę prizmę ir pasiaiškinkime, ką apie jo naudą žmogaus sveikatai ir savijautai sako tyrimai. Taip pat pažiūrėkime, kodėl tango vienu metu įtraukia ne tik kūną, bet ir smegenis.

Tango – ne tik Argentina ir ne tik scena

Pirmiausia trumpai apsibrėžkime pačią „argentinietiško tango“ sąvoką, nes čia lengva įsivelti į painias diskusijas. UNESCO tango tradiciją apibūdina kaip kultūros paveldą, susiformavusį Río de la Plata regione – Buenos Airėse ir Montevidėjuje (UNESCO, 2009).

Kiekvienas socialinį tango šokantis žmogus atpažins šiuos principus: svorio perkėlimą, žingsniavimą atgal, partnerio ryšį ir nuolatinį prisitaikymą prie judesio. Tai nėra atsitiktinai medicininiams tyrimams parinkti judesiai – jie kyla iš pačios socialinio argentinietiško tango tradicijos ir yra būdingi Tango Salón bei Milonguero stiliams.

Kitaip tariant, mokslininkai tyrinėja ne kažkokį „medicininį tango“. Jie tyrinėja tai, ką tango šokėjai gerai pažįsta iš šokių aikštelės: vaikščiojimą, svorio perkėlimą, ritmą, ryšį su partneriu ir nuolatinį reagavimą į tai, kas vyksta čia ir dabar.

Šokis, kurį pastebėjo neurologija

Tai kuo šis šokis gali būti naudingas sveikatai?

Vienas įdomiausių pavyzdžių – Parkinsono liga. 2015 m. žurnale BMC Neurology paskelbtoje sisteminėje apžvalgoje ir meta-analizėje D. Lötzke, T. Ostermannas ir A. Büssingas nagrinėjo argentinietiško tango poveikį Parkinsono liga sergantiems žmonėms.

Parkinsono liga – tai progresuojanti smegenų liga, kurios metu nyksta dalis dopaminą gaminančių nervinių ląstelių. Dopaminas yra viena iš medžiagų, padedančių smegenims valdyti judesius. Kai jo ima trūkti, žmogui gali tapti sunkiau laisvai ir sklandžiai judėti. Gali sulėtėti judesiai, sustingti raumenys, sutrikti pusiausvyra. Kai kuriems žmonėms pasireiškia ir eisenos „užstrigimai“ – akimirkos, kai atrodo, kad kojos tarsi prilimpa prie grindų.

Būtent čia tango tampa ypač įdomus.

Šokant tango reikia ne tik judėti, bet ir klausytis muzikos, jausti ritmą, perkelti svorį, išlaikyti pusiausvyrą, reaguoti į partnerį ir nuolat prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos. Išorinis ritmas ir partnerio siunčiami signalai gali padėti žmogui geriau organizuoti judesius.

Lötzke ir kolegų (2015) atlikta 13 tyrimų meta-analizė parodė, kad tango treniruotės buvo susijusios su kai kurių motorinių simptomų pagerėjimu, geresne pusiausvyra ir funkciniu mobilumu. Tačiau svarbu būti tiksliais: reikšmingo poveikio eisenos „užstrigimams“ ši analizė nenustatė.

Taigi tango nėra stebuklingas vaistas ir neišgydo Parkinsono ligos. Tačiau tyrimai leidžia manyti, kad jis gali būti vertinga papildoma fizinio aktyvumo ir reabilitacijos forma.

Ir galbūt ne mažiau svarbu tai, kad žmogui judėjimas tampa ne tik pratimu, bet ir malonia veikla, kurioje yra muzika, kitas žmogus ir tikras judėjimo džiaugsmas.

Ką tango duoda kiekvienam iš mūsų?

O ką šis šokis reiškia žmogui, kuris Parkinsono liga neserga?

Šokant tango vienu metu reikia valdyti kūną ir reaguoti į daugybę dalykų: girdėti muziką, jausti ritmą, orientuotis erdvėje, išlaikyti pusiausvyrą, prisiminti judesius, nuolat klausytis partnerio, o kartais – ir neprarasti kantrybės.

Todėl tango nėra vien fizinis pratimas. Tai veikla, kurioje vienu metu dirba kūnas, dėmesys, atmintis, pojūčiai ir gebėjimas greitai prisitaikyti.

Galbūt todėl tango taip sunku iki galo „išmokti“. Galima išmokti žingsnius, figūras ir techniką, tačiau tikras šokis prasideda tada, kai reikia išgirsti muziką, pajusti partnerį ir atsakyti į tai, kas vyksta šią akimirką.

Ir tai – tik pradžia

Šis trumpas žvilgsnis į tango ir mokslą – tik pradžia. Toliau po truputį pažvelgsime ir į kitus tango aspektus – kaip jis veikia stresą, laikyseną, emocinę savijautą, socialinį ryšį ir net mūsų smegenis.

Tango nepakeičia vaistų ir nėra stebuklinga piliulė. Tačiau jis gali būti puiki priežastis pajudėti, pabūti su kitu žmogumi, išbandyti save ir atrasti naują ryšį su savo kūnu.